Šiame tinklaraščio įraše nagrinėsime, kaip emocinė inžinerija veikia produktų kūrimą ir vartotojų pirkimo elgseną.
Mes gyvename „visuomenėje“. Visuomenė reiškia bendruomenę, kurioje žmonės renkasi keistis įvairiomis idėjomis, kartais konfliktuodami, ieškodami geresnio kelio į priekį. Nors kadaise svarbiausia vertybe buvo laikomas naujų koncepcijų atradimas ir diegimas, šiandien tokią pačią reikšmę turi esamų vertybių persvarstymas ir efektyvumo gerinimas. Inžinerija vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį šių pokyčių metu. Nors sritys, skatinančios technologinę pažangą, tokios kaip mechanikos ir chemijos inžinerija, padarė didelę pažangą, tyrimai, skirti žmonėms, kurie iš tikrųjų naudoja šias technologijas, t. y. ergonomika, taip pat įsitvirtino kaip gyvybiškai svarbi sritis. Nors terminas „inžinerija“ dažnai primena didelio masto pramonės objektus ar specializuotus tyrimus, iš tikrųjų jis yra labai glaudžiai susijęs su mūsų kasdieniu gyvenimu.
Nuo darbo vietų projektavimo iki žmogiškųjų klaidų analizės ir įvairių rinkodaros metodų, ergonomikos tikslas yra atlikti inžinerinius tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad žmonės patirtų didžiausią komfortą ir pasitenkinimą. Ergonomika taip pat naudojama produktų kūrimo, dizaino ir rinkodaros procesuose, siekiant patenkinti žmonių poreikius ir norus; puikus to pavyzdys yra emocinė inžinerija. Emocinė inžinerija – tai metodas, apimantis žmogaus emocijų analizę inžineriniu požiūriu, siekiant numatyti ir suprasti vartotojų emocines struktūras, taip įtraukiant šias įžvalgas į produktų kūrimą. „Apple“ yra puikus įmonės, sėkmingai panaudojusios emocinę inžineriją, pavyzdys.
Kai pirmą kartą pasirodė „iPod“, tokie įrenginiai kaip „Walkman“, kartu su MP3 grotuvais ir nešiojamaisiais medijos grotuvais (PMP) dominavo muzikos grotuvų rinkoje, o riba tarp mobiliųjų telefonų ir muzikos grotuvų buvo gana aiški. Šiame kontekste „Apple“ aktyviai naudojo emocinę inžineriją, kad išskirtų savo produktus. Pagrindiniai emocinės inžinerijos elementai paprastai apima biomechaniką, humanitarinius mokslus ir fiziologiją, ir „Apple“ veiksmingai pritaikė šiuos elementus kurdama savo produktus.
Pirma, biomechanika yra sritis, tirianti žmogaus fizines savybes. Ji apima statistinę fizinių savybių, tokių kaip rankos dydis ir ilgis, analizę, siekiant nustatyti, kuris dizainas užtikrins didžiausią pasitenkinimo lygį. Įprasti išmanieji telefonai yra sukurti taip, kad būtų patogiai naudojami viena ranka. Tačiau tas pats produktas gali atrodyti gana mažas žmogui, turinčiam labai dideles rankas. Todėl labai svarbu kurti produktus, pagrįstus vidutinių fizinių savybių analize. „iPod“ taip pat buvo sukurtas išsamiai analizuojant didelius kiekius vartotojų duomenų, įskaitant lytį, amžių ir naudojimo aplinką, siekiant nustatyti tinkamą dydį ir formą, o produktas buvo galutinai sukurtas atliekant pakartotinius vartotojų bandymus. Šis procesas yra puikus pavyzdys, kaip ergonomika ir emocinė inžinerija taikomos realiame produktų kūrime.
Antrasis elementas – humanitariniai mokslai – leidžia įdiegti filosofiją produkte ir palengvina bendravimą su vartotojais. Nors inžinerija ir filosofija gali atrodyti kaip du skirtingi dalykai, iš tikrųjų įvairios inžinerijos technologijos yra naudojamos vartotojų emocijoms ir suvokimui analizuoti. Vienas iš reprezentatyviausių metodų yra „nuskaitymas“, apimantis interneto duomenų analizę. Nuskaitymas – tai technologija, kuri renka įvairią informaciją iš interneto ir analizuoja žodžius bei posakius, kad statistiškai įvertintų teigiamas arba neigiamas reakcijas. Tuo remdamosi įmonės gali analizuoti vartotojų suvokimą apie savo produktus ir su konkrečiais produktais ar prekių ženklais susijusį įvaizdį. Kai „Apple“ įžengė į itin konkurencingą muzikos grotuvų rinką, ji sutelkė dėmesį į prekės ženklo įvaizdžio, kuris skirtųsi nuo esamų MP3 grotuvų, kūrimą. Todėl ji sukūrė unikalų prekės ženklą „iPod“ ir, nuolat plėsdama savo „i“ seriją, vartotojams įskiepijo produkto, siūlančio naują, nuo esamų produktų skirtingą patirtį, įvaizdį.
Galiausiai, fiziologija yra sritis, tirianti žmogaus fiziologines savybes ir fizines reakcijas bei pritaikanti jas produktų kūrimui. Jutiklinė „iPod“ valdymo sąsaja yra puikus to pavyzdys. Tuo metu mygtukais valdomas valdymas buvo norma, o jutiklinė technologija daugiausia buvo taikoma jutikliniuose ekranuose. Tačiau „iPod“ aktyviai integravo jutiklinius valdiklius į savo sąsają. Be to, siekiant kompensuoti lytėjimo grįžtamojo ryšio trūkumą, kurio kitu atveju trūktų jutikliniame valdiklyje, buvo įtraukti garso efektai, krypties nurodymai ir haptinis grįžtamasis ryšys, taip išlaikant mygtukais valdomo valdymo privalumus ir kartu suteikiant naują naudotojo patirtį. Be to, analizuojant, kaip fiziologinės savybės, tokios kaip pirštų judesiai ir prakaitas, veikia jutiklinį valdymą, ir įtraukiant šias įžvalgas į produktų kūrimą, buvo dar labiau pagerintas naudojimo patogumas.
Tokiu būdu afektinė inžinerija tapo ne tik tendencija, bet ir pagrindiniu produktų kūrimo elementu. Šiandien ji plačiai naudojama ne tik produktų kūrime, bet ir įvairių paslaugų bei didelio masto sistemų projektavime. Nors našumas ir funkcionalumas kadaise buvo produkto konkurencingumo pagrindas, dabar dar svarbesni tapo produktai, kurie tenkina vartotojų emocijas ir patirtį. Produktų, kuriuose funkcionalumas, dizainas ir vartotojo patirtis dera, kūrimas tapo kritiniu iššūkiu šiuolaikiniame produktų kūrime.
